Nedaug kas taip suartina žmones, kaip gaminamas maistas. Ar tai būtų omletas ryte, ar kažkas egzotiško šventinei vakarienei, tai sujungia ir kelia malonias emocijas. Norime šių emocijų viso miesto mastu. Todėl kviečiame restoranų šefus atsiversti savo slaptų receptų užrašus ir pasidalinti jais. Pasidalinti ir visiems laikams aukso raidėmis įsirašyti kulinarinėje miesto istorijoje.
Laikas Kaunui turėti savo patiekalą, kuris būtų miesto vizitinė kortelė vietinių restoranų meniu. Kad būtų kuo pavaišinti ir kuo maloniai nustebinti svečius iš kitų miestų ir šalių. Todėl rengiame konkursą tokiam patiekalui išrinkti, o koks jis bus ir kaip vadinsis – kartu su jumis, kauniečiai, nuspręs kompetentinga komisija.
Dėl pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusios situacijos finalinis Kauno patiekalo rinkimų etapas atidedamas. Kaunas patiekalą išrinks iškart po to, kai situacija šalyje stabilizuosis. Sekite informaciją!
Ingredientai:
Lazdyno riešutų pienas: 400 g lazdyno riešutų, 500 g vandens, 4 g druskos, 5 g medaus.
Keptos bulvės su Nduja: 800 g bulvių, 200 g svogūnų, 40 g aliejaus, 60 g kalabrietiškos vytintos dešros Nduja (galima keisti į saliamį su pipirais ar pan.), 5 g druskos.
Karšio pilvas: 4 vnt. karšių (geriausia 1 kg svorio), 100 g džiūvėsėlių (geriausia „Panko“ džiūvėsėliai), 40 g aliejaus, 80 g sviesto, 30 g obuolių sidro acto (tinka ir balto vyno actas), 1 vnt. kiaušinis, 4 g druskos, 5 g krapų, 10 g svogūnų laiškų, Keptos bulvės su Nduja, Lazdyno riešutų pienas, 10 g nerafinuoto rapsų aliejaus (tinka ir kiti nerafinuoti aliejai).
Lazdyno riešutų pienas:
1. Lazdyno riešutus pakepinti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 C temp. 12 min ir tada ištraukus, leisti atvėsti.
2. Atvėsus riešutams, juos tarp rankų patrinti, kad nutrupėtų odelė. Valytus lazdyno riešutus užpilti vedančiu vandeniu ir palikti riešutus brinkti min. 8 valandoms.
3. Po 8 valandų riešutus sutrinti kartu su vandeniu iki vientisos tirštos košės. Gautą masę gerai nuspausti per marlę.
4. Gautą lazdyno riešutų pieną užvirti, pienas sutirštės ir nutraukus nuo kaitros dėti druskos ir medaus, gerai permaišyti.
Keptos bulvės Nduja:
1. Bulves ir svogūnus supjaustyti kubeliais. Į įkaitintą keptuvę su aliejumi dedame kepti bulves kubeliais, kai lengvai apskrunda bulvės, dedame svogūnų kubelius.
2. Dažovėms suminkštejus dedame Nduja dešrą, beriame druskos ir viską gerai permiašome. Laikome šiltai.
Karšio pilvas:
1. Karšiui nuvalyti žvynus, atskirti galvą nuo kūno, nepjaunant karšio pilvo, išvalyti vidurius. Pjauti karšį per nugara pagal stuburo kaulą ir padaryti išklotinę (taip kaip karšis ruošiamas k. rūkymui).
2. Išklotinę padarius išpjauti stuburą ir ištraukti pincetu šonkaulius. Kai turite išklotinę nupjauname karšio nugarėles ir po to uodegos dalį, palikdami kvadratinę dalį, kur buvo šonkauliai (ši dalis neturi ašakų).
3. Kiaušinį išplakti dubenyje ir patepti plakiniu karšio odelę, tolygiai užberti džiūvėsėlius ir gerai papresuoti delnu džiūvėsėlius, kad prikibtų prie karšio odelės.
4. Į įkaitintą keptuvę su aliejumi dėti karšį, džiūvėsėlių puse į keptuvės paviršių. Kepti ant vidutinės kaitros, kol džiūvėsėliai apskrus. Tomet apversti karšio papilvę, dėti sviesto, pilti šlakelį obuolių sidro acto ir baigti kepti karšį ant vidutinės kaitros.
5. Lėkštę renkamės su paaukštintais kraštais ir serviruojame tokia tvarka: pirmiausia į lėkštę pilame lazdyno riešutų pieną ir palašiname keletą lašų nerafinuoto rapsų aliejaus, tuomet dedame keptas bulves su Nduja apie 200 g, ant bulvių dedame paskabytus krapus ir smulkiai supjaustytus svogūno laiškus, ant žalumynų dedame keptą karšio papilvę džiūvėsėlių puse į viršų. Ant Karšio galime „biškutuką“ užberti šviežiai maltų pipirų ir druskos.
O istorija čia paprasta. Kadangi kas antras kaunietis – žvejas, tai visi ir žino, kaip su mieluoju Kauno žvėrimi, mariose, prie hidroelektrinės, dalintis pietumis tenka. Kai dalybos vyksta su žvėriuku, tai nežinia, ko ir kiek liks. Štai kartą taip ir nutiko: žvejui tik pamėgtojo karšiuko papilvė ant kabliuko liko. Nuo to karto toks delikatesas – tikras pietų stalo karalius (jei tik pavyksta išvengti Kauno žvėries nasrų...). Taip karšis – kauniečiams puikiai pažįstama žuvis – džiugina miestiečius, miesto svečius ir, žinoma, Kauno žvėrį!
Ingredientai: 8 vnt. kiaušinių baltymų, 1 kg akmens druskos, nuo 200 g iki 1kg (pagal norus ir apetitą) pastarnokų šaknys, arbatinis šaukštelis džiovintų levandų, 1/3 vnt. ajaro šaknies (šviežia būtų tobula, bet džiovintos taip pat tiks – 1 arbatinis šaukštelis), 1/3 vnt. šviežių krienų šaknų (kitu atveju naminiai tarkuoti krienai – 1,5 arbatinio šaukštelio), 70 g sviesto. Viena šakelė čiobrelių
1. Baltymai standžiai išplakami, pastarnokai nuskutami, ajaro ir krieno šaknys nuplaunamos.
2. Baltymai sumaišomi su druska ir levandomis (tarsi cementas). Tai kepimo būdas, atstojantis kepimą molyje.
3. Į marlę sudedami krienai, ajarai, pastarnokai, sviestas, čiobreliai. Pastarnokas superinė, mūsų kraštuose kiek primiršta, bet labai lietuviška ir daržuose bei miškuose auganti daržovė. Jį keisti galite morka, rope, bulve ar kaip tik Jums smagu. Jei tik yra noras, galite papildyti ir vištiena ar kita mėsa.
4. Viską įvyniojame ir aplipdome druskos ir baltymų mišiniu. Kepama orkaitėje 200 C temepratūroje apie 30–40 min.
5. Pralaužiama druskos pluta (produktai, esantys viduje, pasiima patys druskos tiek, kiek jiems reikia, jos papildomai dėti nereikia, jausite natūralų skonį, kurį atidavė ne tik druska, bet ir labai lietuviškas krienas, ajaras ir čiobrelis.
6. Išvyniokite ir skanaukite. Daržovė bus minkšta, sultinga, tuo pačiu tvirta, turinti savo skonį ir prieskonių gaivumą. Skanaus!
Tai patiekalas, kurio sudedamosios dalys turi ir gilias mūsų lietuviškas gastronomijos šaknis, ir tas, kuris atspindi tikrąjį Kaunietį kaip asmenybę. Iš šono atrodo pasikėlęs, tvirtas, nepalaužiamas, bet kai pralauži (pažįsti jį labiau), supranti, jog širdyje jis minkštas, aromatingas ir norisi su juo bendrauti visą gyvenimą :)
Ingredientai: 3 vnt. pastarnokų, 3 vnt. bulvių, 0,5 l alyvuogių aliejaus, 2 vnt. kiaušinių, 4–5 šaukštai miltų, 50 g sviesto, Žiubsnelis druskos, 100 g grietinės, 2 lapeliai šalavijų, 100 g pieno.
1. Grietinė sumaišoma ir sublenderiuojama su smulkintais šalavijų lapeliais.
2. Bulvės labai lėtai verdamos alyvuogių aliejuje, jei virsite tikrai labai lėtai ir žemoje temperatūroje, vėliau šį aliejų galėsite panaudoti ir kitų patiekalų gamyboje.
3. Sviestas ištirpinamas.
4. Pastarnokai išverdami, nukošiami, pakaitinami su pienu ir sublenderiuojami kartu su perkoštomis, aliejuje lėtai virtomis bulvėmis.
5. Šiek tiek pravėsus, pilamas tirpintas sviestas, miltai, kiaušiniai (jei baltymus išplaksite atskirai, bus fantastika), druska.
6. Bendras tešlos mišinys kepamas čirvinių blynų keptuvėje, iškepus mirkoma grietinės-šalavijų mirkale.
Blynai, ar čirviniai, ar lietiniai, ar kiti, mus lydi visą gyvenimą – valgome juos visą vaikystę, neatsisakome ir suaugę. Tai taip pat gali būti savitas kaunietiškas blyno receptas.
Salotoms: 2 didesni burokai (jei tingite kepti, galit pirkti virtus ir greitai apkepti su vyšnių arba mėlynių uogiene), 3 šaukštai kanapių aliejaus, 4 saujos špinatų lapelių, 1 romaninė salota (galite naudoti visokias sezonines salotas: ledo, romanines, sultenes kokias norisi), 2 kriaušės, 50 g lazdyno riešutų.
Skrebučiui: Juoda ruginė duona, Šaukštas naminės uogienės (geriausia mėlynių ar serbentų), Varškės sūris.
Padažui: 2 v. š. mėlynių uogienės, 1 v. š. garstyčių, 2 šakelės baziliko, 3 v. š. citrinų sulčių, 6 v. š. kanapių aliejus.
1. Burokėlius iškepti orkaitėje (160 C, kol persidurs su smeigtuku) arba turėti virtus. Supjaustyti skiltelėmis. Kriaušes nulupti, supjaustyti. Salotas nuplauti, nusausinti. Riešutus susmulkinkite arba tiesiog sutrinkite peilio ašmenimis
2. Duoną pjaustykite riekelėmis, patepkite uogiene, uždėkite varškės sūrio ir kepkite orkaitėje, kol sūris suminkštės. Mes naudojame IETI duoną, ji gana saldi, tačiau tokios duonos galima rasti tik pas mus. Galite pirkti tamsią ruginę duoną – artimiausia mūsiškei bus kažkas iš ūkininkų skyrelio.
3. Padažui visus ingredientus sumeskite į tinkamą indą ir sutrinkite su trintuvu.
4. Ant salotų pilkite padažą, dėkite duonos ir sūrio skrebutį. Valgykite 😊
Man žodis, apibūdinantis Kauną, yra Balansas. Todėl Kauno patiekalu siūlau salotas, nes tai yra labai geras balanso tarp skirtingų ingredientų ir skonių pavyzdys. Nenorėjau dairytis į Kauno praeitį ar ateitį. Galvojau apie Kauną, kokį turime dabar. Yra nemažai miestų, kurie turi gana konkretų įvaizdį su labai išreikšta kryptimi. Tarkime, Berlynas arba Ženeva. O Kaunas yra daugialypis ir tuo unikalus. Čia gyvena daug skirtingų žmonių, kurie savo vertybėmis formuoja miestą. Ir taip buvo visada. Mes dažnai su nostalgija prisimename tarpukarį kaip Kauno klestėjimo metą. Tuomet Kaunas buvo daugiau kultūrinis miestas. O dabar mes taip pat turime labai daug skirtingų interesų ir vertybių žmonių viename mieste. Vieniems rūpi, kad klestėtų Kauno meno scena, kitiems gerai sutvarkyti keliai ir privažiavimai. Todėl turime abu. Kaune yra daug šeimų su vaikais, todėl čia yra daug žalių ir pėsčiųjų zonų, tačiau Kaunas verslus miestas, todėl yra zonų ir verslui. Turime menininkus ir turime sportininkus. Turime šeimas ir turime verslus. Turime „mašinistus“ ir dviratininkus. Ir nors atrodo, kad kartais visų vertybių suderinti neįmanoma, šiam miestui tai puikiai pavyksta. Tai variklis, kuris leidžia judėti į priekį ir dar labiau tobulėti. O per Kauno maratoną ar Kaunas Jazz visi susirenka į dideles Kauno salotas 😊 O kuo toliau, tuo labiau į šias salotas įsilieja ir užsienietiški ingredientai. Tačiau svarbiausia vertybė, kuri sieja visus Kauniečius, tai meilė šiam miestui. Apie patiekalą: patiekalas yra vegetariškas ir gana lengvai gali tapti veganišku. O tai yra svarbu, nes vegetarų ir veganų gretos vis didėja. Tačiau jei kažkam labai norėsis mėsos, prašom, užsidėkite 😉 Taip pat labai lengvai galima keisti ingredientus į sezoniškus. Manau, tai yra labai svarbu ir labai skatinu tai daryti. Tarkime, burokėlius vasarą galite keisti mėgstamomis uogomis ir rezultatas vis tiek bus puikus. Prisirinkite pienių lapų ar klevų žiedų ąžuolyne ir naudokite juos. Nieko kaunietiškesnio tikriausiai paruošti bus neįmanoma 😉 Lietuviški ingredientai reprezentuoja mūsų šalį. Tai yra labai svarbu, nes Kaunas yra Lietuvos salotų dalis. Ir svečiams dažnai yra įdomesnė ruginė duona su varškės sūriu nei šaltibarščiai, kurių pilna visa Rytų Europa. Na ir paskutinis dalykas tai spalva. Kaunas savo visuomet žaliuojančiu kraštovaizdžiu neatsilieka nuo mano pasirinktų salotų.
Ingredientai: 150 g cukinija, 100 g morkos, 200 g bulvių, 50 g svogūnų, 50 g pievagrybių, 150 g pankolių, 200 g moliūgo, 1 vnt. citrinos, 300 ml grietinėlės, 3 g druskos, 1 g pipirų, 30 ml aliejaus kepimui, 1 pak. apdorotų kiaulių plonųjų žarnų.
1.Daržoves, susmulkinti maždaug pusės centimetro kubeliais, pievagrybius supjaustyti plonais pusgriežiniais.
2. Į įkaitusią keptuvę supilame aliejų, pakepiname, kol suminkštės. Sudedame morkas, moliūgą ir bulves, apkepame 5 min. vis pamaišydami.
3. Dedame pankolį ir cukiniją, kepame apie 3 min. Sudedame pievagrybius, viską pramaišome, įtarkuojame citrinos žievelę ir išspaudžiame pusės citrinos sulčių. Dar viską pakepame apie pora minučių.
4. supilame grietinėlę ir viską patroškiname, kol masė sutirštės. Nukeliam keptuvę nuo ugnies. paliekame šiek tiek atvėsti.
5. Kol įdaras vėsta, paruošiame žarnas kimšimui. Gerai praplauname po tekančiu vandeniu, pašaliname nereikalingas atplaišas ar nupjauname sutrūkinėjusias dalis. Dešrelių kimštuvo pagalba prikemšame dešreles įdaru. Įdaro dedame tiek, kad dešrelės nebūtų perspaustos, kad kepimo metu nesuplyštų.
6. Prikimštas dešreles dedame į skardą, išklotą sviestiniu popieriumi, aptepame aliejumi, subadome smeigtuku ir kepame orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje apie 15–20 min.
Idėja gaminti šias dešreles kilo iš to, kad visur matome slėgtainius ar namines dešreles, tiek prekybos centruose, tiek ant savo stalo su mėsos įdarais, bet retai kur pamatysime dešreles su kepintu daržovių įdaru. Kodėl daržovės? Dėl to, kad daržovių mes visada galime užsiauginti ar laisvai nusipirkti. Jos yra stabilus produktas, kurio visada bus. Daržoves lengva paruošti, nesibaiminant, kad bus neiškepusios, svarbiausia tai, kad jose kupina vitaminų, kurių reikia mūsų organizmui. O jeigu atrodo, kad daržovių per daug, visada patiekalą galima papildyti mėgstama mėsa.
Ingredientai: kakavos sviestas, nerafinuotas cukranendrių cukrus Muskovado, skrudintos gilės, emulsiklis saulėgrąžų lecitinas. Sudėtyje nėra kakavos miltelių arba kakavos masės, todėl nėra teobromino, kofeino bei kitų stimuliatorių.
1. Visi ingredientai malami ne mažiau nei 12 val. skystos fazės malūne.
2. Gauta šokolado masė grūdinama (temperuojama) ir išliejama į šokolado plyteles.
3. Šokoladą galima naudoti desertams, pyragams ir sausainiams skaninti ir puošti.
Gilės maistui vartojamos nuo akmens amžiaus, mums geriau žinoma yra gilių kava. Kaunas išskirtinis didžiausiu ąžuolynu (sengire) miesto teritorijoje, taip pat turime apsčiai ąžuolų saugomose teritorijose aplink Kauną. Neseniai nustatyta, kad žarnyno epitelyje įsikūrusi visam mikrobiomui svarbi geroji bakterija A. Muciniphila maitinasi polifenoliais, kurių yra ir gilėse. Tokiu būdu, gilių šokoladas - tai naujai ir netikėtai atgimusi istorija, kuri turi milžinišką teigiamą poveikį šiuolaikinei kartai. Tai identiška Kauno vystymosi ir atgimimo istorijos vingiams ir vizijai.
Meduolis: 200 g ruginių viso grūdo miltų, 2 g cinamono, 2 g gvazdikėlių, 1 g juodųjų pipirų, 2 g kardamono, 3 g imbiero, 1 g muskato riešutų, 365 g medaus, 120 g rudojo cukraus, 40 g baltojo cukraus, 150 g sviesto, 3 vnt. L dydžio kiaušinių, 1 arbatinis šaukštelis druskos, 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
Ledai: 8 vnt. kiaušinio trynių, 225 g cukraus, 500 g grietinėlės, 300 g miško uogų tyrės arba šviežių trintų uogų, 40 g krupniko likerio, 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
Ramunėlių ir Krupniko likerio padažas: 15 g džiovintų ramunėlių, 8 g želatinos, 25 g Krupniko likerio, 20 g cukraus, 1 l vandens.
Meduolis:
1. Medų ir cukrų kaitiname beveik iki užvirimo temperatūros, sudedame kubeliais supjaustytą sviestą, prieskonius ir gerai išmaišome.
2. Gautą masę atvėsiname iki 40°C laipsnių temperatūros.
3. Įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome.
4. Beriame ruginius miltus ir kepimo miltelius. Išmaišome.
5. Kepame 180°C laipsnių temperatūroje 30–40 min.
Ledai:
1. Kiaušinio trynius išplakame su vanile ir cukrumi.
2. Atskirai išplakame grietinėlę iki minkštos, bet stabilios konsistencijos.
3. Įmaišome trintas uogas ir likerį.
4. Įmaišome plaktą grietinėlę ir užšaldome.
Ramunėlių ir Krupniko likerio padažas:
1. Ramunėles užpilame verdančiu vandeniu ir suberiame cukrų. Palaikome apie 15 minučių ir nukošiame.
2. Užviriname Krupniko likerį, kad išgaruotų alkoholis.
3. Dar kartą užviriname ramunėlių arbatą ir supilame likerį. Atvėsiname.
4. Beriame želatiną ir maišome, kol ištirps.
5. Skystį supilame į įndą ir paliekame šaltai, kad sustingtu.
6. Sustingus masei sutriname su rankiniu plaktuvu ir pertriname per sietelį.
Pažaislio vienuolyną žino kiekvienas kaunietis, tačiau ne visi nutuokia kokias karališkas paslaptis jis saugo. Istoriniuose šaltiniuose vienuolyno fundatoriumi dažniausiai nurodomas Kristupas Zigmantas Pacas, LDK didysis kancleris. Ir nutylima apie itin įtakingą ir svarbią personą, kanclerio žmoną (beje, ženkliai padėjusią jam karjeroje), feministę, kilmingą prancūzaitę Klarą Izabelę de Mailly Lascaris, karalienės rūmų damą, de facto pirmąją Lietuvos ponią. Ji daug nuveikė Kauno kultūrai – rėmė menininkus ir dvasininkus, kovojo už moterų teises bei išmokė jas sąmojingai bendrauti ir reikštis visuomenėje, domėtis maistu, gėrimais ir stalo etiketu. Žinoma, kad Pažaislyje XVII a. gyvenę vienuoliai kamalduliai itin gerbė kilmingąją karalienės damą. Kauno archyvuose saugomi vienuolių užsakomų produktų sąrašai, kuriuose randami itin dideli egzotinių prieskonių (cinamono, kardamono, muskato ir kt.) kiekiai. Spėjama, kad būtent šis kamaldulių iškeptas, ypatingai gausiai prieskoniais ir pačių brolių augintų žolelių užpiltine pagardintas pyragas taip sužavėjo įnoringą prancūzaitę, kad jo patobulinta (prancūziška) versija ne kartą buvo tiekiama ant pirmosios XVII a. Lietuvos poros šventinio stalo, juo vaišinami kilmingieji ir karališkieji svečiai.
Ingredientai:
Bandelės (18 vnt.): 1000 g miltų, 800 g 3,5 % pieno, 200 g virtų krakmolingų bulvių, 150 g 30 % grietinės, 40 g 80 % margarino, 80 g cukraus, 15 g druskos, 13 g sausų mielių, 10 g aguonų, 200 g papildomai miltų kočiojimui
Plakinys: 1 kiaušinio trynys, 3 šaukštai pieno
Majonezinis padažas (18 porc.): 400 g kokybiško majonezo, 30 g petražolių, 100 g raugintų agurkų, 15 g česnako, 7 g Vorčesterio padažo, 2 g druskos, 1 g šviežiai maltų pipirų
Dešrainis: 1 bandelės, 30 g majonezinio padažo, 30 g kubeliais pjaustyto balto svogūno, 1 virtos dešrelės iš veislinių jaučių mėsos, 5 g lydyto sviesto kepimui, 20 g garstyčių, 60 g plonais griežinėliais pjaustyto rauginto agurko, 10 g griežinėliais pjaustyto ridikėlio, 2 g ridikėlių daigų
Bandelės:
1.Pieną pašildykite (turi būti vasarošiltis).
2. Sudėkite į smulkintuvą bulves, margariną, grietinę, supilkite šiltą pieną ir sutrinkite iki vientisos masės.
3. Miltus sumaišykite su druska, cukrumi mielėmis ir aguonomis.
4. Sujunkite miltų mišinį su pieno mišiniu, užminkykite tešlą. Minkykite, kol tešla taps glotni ir elastinga.
5. Uždenkite tešlą maistine plėvele ir palikite šiltai, kad pakiltų dvigubai.
6. Kai tešla pakils, perminkykite, padalinkite į 18 dalių maždaug po 120 g.
7. Iš kiekvieno tešlos gabalėlio ant stalo su delnu susukite kamuoliuką. Kiekvieną kamuoliuką iškočiokite stačiakampio forma ir susukite į volelį.
8. Sudėkite tešlos volelius į miltais pabarstytas dešrainių bandelių kepimo formas, uždenkite maistine plėvele ir kildinkite, kol pakils dvigubai. Pakilusias bandeles aptepkite kiaušinio trynio ir pieno plakiniu. Kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje arba pečiuje 12 minučių arba kol gražiai apskrus.
Dešrainis:
1.Įpjaukite išilgai bandelės viršų ir paskrudinkite kontaktiniame griliuje.
2. Į bandelės įpjovą įspauskite majonezinio padažo, dėkite svogūnus, ant viršaus svieste pakeptą dešrelę, ant jo garstyčias, raugintus agurkus.
3. Papuoškite ridikėliais ir daigais.
Buvo ir užkandis, dėl kurio XX a. 4 dešimtmečio Kaune žmonės tikrai buvo pametę galvas, – tai bandelės su karšta dešrele bei garstyčiomis. Tai geriau mums žinomi hotdog‘ai arba dešrainiai. Kauno gatvėse atsiradus taip vadinamiems „dešrelininkams“, pasikabinusiems ant kaklų karšto vandens „bidonus“, o vėliau pasistačiusiems ir stumdomus vežimėlius, po truputį pradėjo vystytis gatvės maisto kultūra. 1937 m. „Lietuvos žinios“ rašė, jog „gatvėje aplink dešrelininką nesijaučia to laisvumo ir paprastumo, kokį galima matyti kituose kraštuose, kur apstoję tos pat prekės pardavėją žmonės perka ir čia pat valgo. Tokių mūsų gatvėje dar mažai, dažnas dienos ar vakaro praeivis, nusipirkęs porciją, lenda medžio šešėlin arba kur į tarpdurį, kur mažiau akių tepasiekia ir ten savo valgį sukramto.“ Karštas, skaniai paruoštas dešreles su bandele ir garstyčiomis žmonės užsisakydavo į darbovietes, kur galėdavo nieko netrukdomi papietauti. Dešrainiai buvo puikus, greitas ir nebrangus būdas sočiai bei skaniai pavalgyti. Tai patiko to meto kauniečiams, o ypatingai tiems, kurių kišenėse neretai švilpaudavo vėjai. Be to, „dešrelininkai“ neretai dirbdavo net ir po vidurnakčio, tad išalkęs studentas ar darbininkas galėjo gauti nebrangią porciją vakarienės ir vėlyvu metu.
Žąsienos balandėlis: 500 g žąsienos krūtinėlės, 40 g morkos, 40 g pastarnokų, 10 g čiobrelių, 100 g virtų miežinių perliukų, druska/pipirai pagal skonį, 1 vnt. sąvojos kopūstų.
Vėžių padažas: 500 g virtų vėžių, 2 vnt. morkų, 1 vnt. svogūno, 5 skiltelės česnako, pusė pastarnoko, šaukštas pomidorų pastos, 200 ml balto vyno, 2 l vandens, 200 ml grietinėlės.
Bulvių blynai su vėžių uodegėlių įdaru: 750 g virtų bulvių, 1 vnt. kiaušinio, 50 g krakmolo, 200 g smulkintų vėžių uodegėlių, 50 g salotinio svogūno, 15 g česnako, 10 g krapų, 80 g sviesto, džiūvėsėliai apvolioti.
Kiekviena šeimininkė laukdama svečių svarsto, kaip galėtų juos nustebinti. Atgaivinti, tai kas pamiršta, pasidalinti senu- naujai atgimusiu patiekalu, kuris suburdavo šeimos pietums. Balandėliai troškinti vėžių padaže su bulviniais paplotėliais įdarytais vėžių uodegėlėmis. Kažkur girdėta, bet kitaip.. pažįstama, bet neragauta, tai prisiminimais grįstas LDK didikų, Radvilų virėjų, bei daugelio tarpukario restoranų meniu dominavusių vėžių įkvėptas patiekalas, kuris nustebins tikrai ne vieną, o nauja istorija apie jį netruks pradės sklisti po miestą.
Ingredientai: 150 g gero juodo šokolado (bet ne daugiau, kaip 60%, nes pradings kitų ingredientų skonis), 80 g Roquefort sūrio (jei jo nėra, tiks bet kuris su mėlynuoju pelėsiu), 1 valgomasis šaukštas sviesto, 150 g grietinėlės, 50 g Žagarės likerio, trintų graikinių riešutų išvolioti triufeliams.
1. Supjaustome šokoladą smulkiais gabaliukais.
2. Pakaitiname iki garų grietinėlę, sviestą ir sūrį kartu, kad susijungtų.
3. Užpilame mišinį ant šokolado, palaukiame kelias minutes ir rankinio blenderio pagalba viską sumaišome.
4. Uždengiame maistine plėvele, kad liestų paviršių ir paliekame ataušti kambario temperatūroje.
5. Įmaišome likerį.
6. Vėl uždengiame plėvele ir paliekame šaldytuve susikristalizuoti bent kelioms valandoms, kad masė sukietėtų.
7. Formuojame triufelius.
8. Suformuotus triufelius voliojame graikiniuose riešutuose, na o jei riešutų nėra, suituacijai gelbėti visada galima naudoti kakavą.
Kalbant apie patiekalus, šokoladas ir Kaunas yra neatskiriami dalykai. 1888 metais Kaune buvo atidarytas pirmasis cukrinėskonditerijos ir šokolado fabrikas Lietuvoje. Geram triufeliui pagaminti, svarbiausia yra geri ingredientai. Beveik visų jų galima rasti Naujamiestyje. Tad keliaujame pas prancūzą, į jo sūrių sandėliuką, paprašome, kad atpjautų gražų gabalą Roquefort sūrio. Nusiperkame Žagarės likerio, taip apt pagaminto Naujamiestyje. Pakeliui, pakeliui į namus,didesnėje parduotuvėje, šokolado, sviesto ir grietinėlės ir einame gaminti saldainių.
Ingredientai: 100 g sviesto, 20 g petražolių, 30 g krapų, 50 g česnako, 1 didelė bulvė, 400 g vėžių su kiautu, 30 g morkos, 30 g poro, 30 g saliero stiebo, 30 g svogūno, 100 ml grietinėlės, 400 ml žuvies sultinio, 25 g miltų, 20 g lašinių (sūdytų arba rūkytų), 10 g druskos, 150 ml rūgpienio, 10 g kmynų.
Žolelių sviestas:
1. Atšildome svistą (kamabario temperatūra).
2. Smulkiai supjaustome krapus ir petražoles.
3. Česnako galvą (neluptą) kepame 15 min 190 laipsnių. Vėliau atvėsiname ir išgliaudome, smulkiai supjaustome.
4. Viska sumaišome, susukame i maistinę plėvelę ir dedame i šaldytuvą atvėsti.
Bulvė:
1. Į kepimo popierių dedame plonai supjaustytus lašinius, ant viršaus pasūdyta bulvę. Kepimo popieriaus kraštus užlenkiame, o viršų tvirtai užrisame (padarome "maišą").
2. Kepame 1:10 val. 175 laipsniu orkaiteje (su FAN).
Padažas:
1. Išgliaudome vėžių uodegas.
2. Vėžių kiautus dedame i įkaitintą puodą su gabalėliu sviesto. 2-3 minutes pakaitiname ant aukštos temperatūros.
3. Sudedame supjaustytas daržoves, kražų stiebus ir kepame dar apie 2-3 minutes. Įdedame miltus.
4. Pilame žuvies sultinį. Gariname, kol dings pusė skysčių. Pilame grietinėlę.
5. Paviriname ant silpnos ugnies 10 minučių.
6. Sudedame vežių uodegas ir dar paviriname 3 minutes.
Rūgpienis:
1. Kmynu sėklas susmulkiname (tinka ir kavamalė).
2. Susmulkintas sėklas suberiame į rūgpienį ir išmaišome.
Patiekalas, labiausiai atspindintis tikrą kaunietį! Savame darže užauginta bulvė, vietiniai kiaulienos lašiniai, Nemuno ir Neries vėžiai bei pieno produktai ilgą laiką buvo įprastas maistas ant kauniečio stalo. Šiandien juos pasistengiau sujungti į vieną bendrą patiekalą, kuris tinka tiek pietums, tiek sočiai vakarienei.
Stirniena, marinuota ir troškinta juodųjų serbentų (Voruta) vyne, kartu su vietinėmis daržovėmis, pateikiama su rūkyta bulvių koše su šviežiais špinatais ir druskoje keptais burokėliais.
Puikiai žinome, kad Kaunas yra buvęs Lietuvos sotine, kurioje dirbo ir gyveno Lietuvos prezidentai. Iš visų pirmųjų Lietuvos prezidentų vienintelis Stulginskis mėgavosi gurmaniškas patiekalais, na o jo firminis patiekalas buvo žemėje brandinta stirniena, todėl restorano Gustus komanda nusprendė pagaminti stirnieną, tačiau šį kartą troškintą lietuviškame vyne, kartu su tradicinėmis lietuviškomis daržovėmis.
Ingredientai: Kiekviena šeimininkė puikiai moka paruošti menkės filė kepsnį, bet dabar, taip pat kaip ir Hanza laikais, reikia būti taupiems, tausoti gamtos išteklius. O tai reiškia, kad nusipirkus visą žuvį sunaudoti reikia visas jos dalis. Šiam patiekalui yra naudojamos menkės uodegos su kaulu.
Marinatas: 3 litrai vandens, 200 g 9% acto, 200 g cukraus, lauro lapai, grūsti kvepiantieji pipirai, 20 g druskos, 300 g morkų, 300 g svogūnų, 600 g pastarnokų.
1. Menkę reikia nuskusti, nukaulinti, nuplauti ir, žinoma, nusausinti. Tuomet žuvis yra supjaustoma apie 2 cm pločio juostelėmis ir iš abiejų pusių pabarstoma prieskoniais.
2. Menkės gabaliukai apvoliojami miltuose, tačiau jų neturi prilipti per daug. Jei prilipo daug miltų, reikia šiek tiek nupurtyti.
3. Kepimas. Į keptuvę pilamas aliejus, įkaitinamas, tuomet dedama žuvis. Kepti reikia apie 5 min iš abiejų pusių.
4. Išėmus iš keptuvės sudėti į dubenį, kuriame žuvis bus užpilama marinatu.
Marinatas:
1. Vanduo užvirinamas, daržovės supjaustomos 2 mm storio žiedais. Storąją pastarnokų dalį pjaustyti reikia kiek storiau, 4 mm storio griežinėliais.
2. Daržovės sudedamos į verdantį vandenį ir verdamos apie 15–20 min, kol suminkštės. Tada supilamas actas, cukrus, druska ir prieskoniai. Sudėjus viską, marinatas verdamas 5 minutes.
3. Reikėtų paragauti. Jei skonis tinkamas, marinatas užpilamas ant žuvies.
Miestui plečiantis, 1581 m. Kaunui buvo pripažinta privalomo kelio teisė. Pagal ją visi pirkliai, vežantys prekes iš Lietuvos į Prūsiją ir atgal, turėjo keliauti per Kauną. Čia jie privalėjo prekes iškrauti ir pristatyti vietiniams pirkliams. Tokia teisė labai praturtino Kauno miestą, tuo metu ypač išpopuliarėjo du kartus per metus rengiamos didžiosios daugiadienės prekybos mugės (mugės buvo rengiamos Rotušės aikštėje, tuo metu vadintoje Turgaus aikšte): pavasarį, balandžio 11 d., bei Šv. Marijos dangun ėmimo šventės, liaudyje vadinamos Žoline, metu (rugpjūčio 15 d.). Šių mugių metu Kaune neveikdavo draudimai miesto svečiams prekiauti tarpusavyje, tad prekyba vykdavo laisvai. Šių visiems iš anksto žinomų mugių laikas buvo pritaikytas prie prekybos vandens keliais metinio ciklo. Per Kauną iš Vakarų buvo atplukdoma daugiausia druska ir žuvis statinėse, rečiau: rūkyta žuvis, alus, vynas, audiniai, prabangos prekės (prieskoniai, džiovinti vaisiai) ir metalo dirbiniai. Rotušės a. 10-asis namas buvo strategiškai patogioje vietoje, greta turgaus aikštės, turėjo didelius rūsius, kuriuose buvo laikoma ne tik druska, kitos prekės, bet ir žuvis statinėse. Ši žuvis buvo gabenama iš Bergeno uosto Norvegijoje. Pirkliai iš Kauno su tuščiomis statinėmis keliaudavo į Klaipėdos uostą, ten tuščias statines iškeisdavo į pilnas žuvies. Tais laikais nebuvo tokios šiuolaikiškos logistikos, kaip kad turime dabar. Tokia kelionė užtrukdavo net iki penkių dienų, tekdavo stoti nakvynei, saugoti brangias prekes nuo ilgapirščių. O kad žuvis negestų, ji buvo arba laikoma druskoje, arba marinate. Taip XVI a. marinuotos menkės receptas papuolė į garsių „Medžiotojų užeigos“ pastato savininkų Zabielų rankas, o paskui ir į mūsų šefo rinktinių receptų sąrašą. Ragaukime pagal senąjį Hanza laikų receptą marinuotos menkės užkandį su šakninėmis daržovėmis.
Ingredientai:
Mėsa: 1 kg. jautienos nugarinės (arba kitokios mėsos), 1 a. š. druskos, 1 a. š. maltų juodųjų pipirų, aliejaus (suktinukams aptepti).
Įdaras: 2 v. š. aliejaus (kepimui), 2 smulkiai supjaustyti svogūnai, 120 g karštai rūkytos kiaulienos šoninės, 100 g virtų grybų (baravykų ar panašių), 80 g juodos džiovintos duonos gabalėlių, žiupsnelio druskos, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
Padažas: 1 litras verdančio vandens, 60 g sausos duonos plutos, 50 g sviesto, 3 v. š. kvietinių miltų (arba kol užteks), 3 v. š. grietinės (arba kol užteks), 1/2 a. š. druskos (arba pagal skonį), 10 pipirų grūdelių, 1 lauro lapelio.
Garnyras: 1 kg virtų bulvių, supjaustytų ketvirčiais, 50 g sviesto, Džiovintų krapų, 0,5 kg raugintų kopūstų, 1/4 smulkiai supjaustyto svogūno, 4 v. š. alyvuogių aliejaus, 1 a. š. cukraus.
Papuošimui: maži pomidorai, džiovintos duonos plutos gabaliukai.
1. Jautieną supjaustykite į maždaug 9 gabalėlius. Suminkštinkite juos virtuviniu plaktuku. Gautus gabalėlius dėkite ant kepimo skardos ir pagardinkite druska ir pipirais.
2. Norėdami pradėti gaminti padažą, užpilkite litrą verdančio vandens ant juodos džiovintos duonos plutos gabalėlių. Palikite bent 30 minučių, kad į vandenį įsigertų duonos skonis.
3. Norėdami pradėti gaminti įdarą, įkaitinkite keptuvėje šiek tiek aliejaus. Suberkite susmulkintus svogūnus ir pakepkite juos apie 5 minutes. Į keptuvę įdėkite karštai rūkytos ir supjaustytos šoninės ir kepkite mišinį dar maždaug 5 minutes. Sudėkite grybus, džiovintą duoną. Pagardinkite mišinį druska bei pipirais ir pakepkite dar maždaug 2 minutes. Paruoštą įdarą padėkite į šalį, kad atvėstų.
4. Ant mėsos gabaliuko uždėkite apie 2 didelius šaukštus įdaro. Tada suvyniokite jautieną, sudarydami cepelino formos suktinuką. Per suktinuką įkiškite medinį dantų krapštuką, kad sutvirtintumėte jo formą. Įdėkite kepimo popieriaus gabalėlį į kepimo skardą. Visus gabalėlius sudėkite į kepimo skardą ir aptepkite aliejumi naudodami virtuvinį šepetėlį.
5. Įdėkite kepimo skardą į iki 190 ° C (370 ° F) temperatūros įkaitintą orkaitę apatinėje lentynoje maždaug 25 minutėms. Naudokite terminio kepintuvo orkaitės programą arba panašią. Kepimo skardą perkelkite vienu žingsniu aukščiau orkaitėje ir kepkite dar apie 10 minučių.
6. Norėdami toliau gaminti padažą, nukoškite duonos gabaliukus iš duonos skysčio. Metaliniame dubenyje ištirpinkite sviesto gabalėlį. Į dubenį suberkite miltus, maišykite, kol neliks didelių miltų gabaliukų. Supilkite duonos skystį ir kaitinkite, kol pradės tirštėti. Įdėkite grietinės, druskos. Pamaišykite ir dar pakaitinkite.
7. Išimkite suktinukus iš orkaitės, sudėkite juos į puodą ir užpilkite padažu. Į puodą suberkite apie 10 pipirų grūdelių ir 1 lauro lapelį. Troškinkite suktinukus dar maždaug 10 minučių.
8. Keptuvėje ištirpinkite sviesto gabalėlį. Į keptuvę įpilkite maždaug 1 kilogramą virtų bulvių ir pakepkite jas, kol gražiai paruduos. Jei reikia, naudokite keletą keptuvių.
9. Kruopščiai sumaišykite raugintus kopūstus su 1/4 smulkiai supjaustyto svogūno, 4 šaukštais alyvuogių aliejaus ir 1 šaukšteliu cukraus.
10. Į lėkštę įdėkite šiek tiek raugintų kopūstų mišinio. Į lėkštę sudėkite maždaug 8 keptus bulvių ketvirčius, pagardinkite trupučiu džiovintų krapų. Įdėkite vieną suktinuką į lėkštę, išimkite dantų krapštuką, užpilkite ant suktinuko šiek tiek padažo. Papuoškite lėkštę keliais mažais pomidorais ir džiovintos duonos plutos trupiniais.
Suktinukai, riestiniai ar zrazai. Taip buvo vadinamas patiekalas iš grybų ir duonos įdaro, apsukto jautiena. Zrazai buvo ypač populiarūs tarpukario laikotarpiu, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o visa Lietuva džiaugėsi ekonominiu klestėjimu. Savaitgaliais žmonės užpildydavo restoranus, kur grodavo gyva muzika, žmonės dėvėdavo prabangius rūbus, o iš restorano virtuvių plūsdavo nuostabiausi kvapai. Tarpukariu Kaune buvo įsikūrę daugybė prabangių restoranų, o viename iš jų, pavadinimu „Trys milžinai“, zrazų porcija kainuodavo 2,70 Lt. Tokie riestiniai buvo ganėtinai populiarūs ir sovietmečiu, tačiau tada jie dažnai buvo gaminami iš maltos mėsos. Toks gaminimo būdas būdavo ne tik pigesnis, bet ir greitesnis. Zrazų porciją valgykloje galėdavo sau leisti nusipirkti kiekvienas darbininkas. Kai kuriose kavinės ar restoranuose galima nusipirkti zrazų ir dabar. Šio patiekalo populiarumas sumažėjęs, o kainos labai priklauso nuo to, kaip jis pagamintas.
Ingredientai: 2 vnt. saldžių bulvių, 3 šaukštų jogurto, 2 šaukštų miltų, druskos, pipirų, aliejaus kepimui, šakočio trupinių, saujelės aviečių, gabalėlio sviesto.
1. Bulves sutarkuojame per tarką. Suberiame druskos bei pipirų ir įdedame jogurto bei miltų. Viską gerai išmaišome.
2. Truputį paspaudinėjam masę su ranka, kad šiek tiek išsiskirtų skystis, esantis bulvėse.
3. Formuojame rankomis mažus rutuliukus ir palengva spaudžiant, mažus blynelius.
4. Suformuotus blynelius apibarstome miltais. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi kepame blynelius vartant kas 1 minutę apie 10 min. Prieš baigiant kepti įdedame sviesto ir kepame abi puses paskutines sekundes.
5. Iškeptus blynelius dedame į šakočio trupinius ir truputį paspaudžiame, kad priliptų.
6. Tiekiame su jogurtu, kuris sumaišytas su avietėmis.
Lietuviai nuo senovės valgydavo bulvinius blynus. Šakotis buvo esminis Lietuvos desertas/kepinys. Todėl šie blynai yra įkvėpti tos istorijos tik truputį modernizuoti.
Ingredientai: Receptas apskaičiuotas 24 cm skersmens kepimo formai, tačiau galima naudoti ir keturkampę 20x20 cm skardelę.
Pirmas sluoksnis: 100 g šalto sviesto, 1 M dydžio kiaušinis, 40 g grietinės, 50 g cukraus, 220 g miltų, 0,5 šaukštelio kepimo miltelių, Nepilnas šaukštelis maltų džiovintų apelsinų žievelių.
Antras sluoksnis: Apie 300 g mėlynių uogienės ar džemo.
Trečias sluoksnis: 250 g riebios grietinės (30–40 proc.), 70–80 g cukraus pudros, 3 L dydžio kiaušiniai, 80 g miltų.
1. Šaltą sviestą susmulkiname nedideliais gabaliukais.
2. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, apelsinų žievelėmis ir cukrumi. Supilame ant stalo ar į platų dubenį. Sudedame sviestą, kiaušinį, grietinę ir greitai suminkome tešlą.
3. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir įdedame į šaldytuvą atvėsti 30–60 minučių.
4. Iškočiojame 0,5 cm storio paplotį ir dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame 190 laipsnių orakitėje apie 15–20 minučių, kol iškeps. Tada paliekame kepinį atvėsti.
5. Po maždaug 20 minučių išplakame grietinę su cukraus pudra ir kiaušinių tryniais. Baltymus gerai išplakame atskirai – iki standžių putų.
6. Į grietinės plakinį supilame persijotus miltus, išmaišome. Tada atsargiai supilame baltymus ir lėtai masę permaišome.
7. Ant iškepto papločio užtepame uogienės. Išlyginame, reikia žiūrėti, kad uogienė vienodai uždengtų visą tešlos paviršių.
8. Užpilame padarytą biskvitinę tešlą. Kepame 170 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių, kol iškeps. Galima patikrinti mediniu dantų krapštuku – jį įkišus į kepinį ir ištraukus, krapštukas turi likti sausas.
9. Pyragą atvėsiname formoje. Dar šiltą apibarstome cukraus pudra.
Esu miestietė, kaunietė, trečia karta nuo asfalto. Mano močiutė atvažiavo į Kauną apie 1930 metus. Nuo 1938 m. dirbo Karininkų ramovės restorano TRYS MILŽINAI šefe. Gaila, bet patiekalų, kuriuos gamino restorane, receptų neužrašė, o aš, vaikas būdama, nepaklausiau... Ką tuo metu galėjo užsisakyti kauniečiai viename geriausių Kauno restoranų, galime sužinoti iš išlikusio valgiaraščio, kuris saugomas LVCA. Kaip žinia, restoranuose tada niekas nevaišino pyragais ar kitais desertais. Jų galima buvo paragauti kavinėse, tačiau per five a clock'us (popiečio arbatėles), kurie buvo rengiami Kauno restoranuose žymių ponių, saldumynais vaišinosi. Noriu konkursui pasiūlyti vieno pyrago receptą, kuris, mano manymu, labai tiktų Kaunui – jis paprastas, tradicinis, puikiai galima pasigaminti ir namuose. Jo receptą radau močiutės sesers užrašuose. Užrašytas tarpukaryje Kaune. Pavadinimas ir produktai – labai atitinka tą laikotarpį – Smetoninės tešlelės – tiktų tiek Prezidento garbei, tiek puikiai nusako pagrindinį ingredientą – grietinę. Pyragas 3 sluoksnių. Pirmas sluoksnis kepamas iš pustrapės tešlos, antras – mėlynių uogienė ar džemas, trečias – grietinės biskvitas.
Ingredientai pagrindiniam patiekalui: 1 vnt. vėžys (visas), 70 g vėžių uodegėlių, 120 g ruginės duonos (pilno grūdo) , 20 g krapų, 2 g česnakų, 1 g druskos, ypač tyras alyvuogių aliejus kepimui.
Ingredientai varškės sūrio padažui: 200 g varškės sūrio (22 % riebumo), 50 g pieno, 5 g citrinų sulčių, 40 g grietinės (40 % riebumo).
Ingredientai padažui: 330 g kmynų arbatos, 330 g giros, 2 g „Agar agar“ augalinio tirštiklio, 5 g kadagių uogų, 2 g druskos, 50 g medaus, 150 g ruginės duonos.
Ingredientai troškintiems kopūstams: 500 g raugintų kopūstų, 50 g svogūnų, 5 g česnakų, 330 g giros, 200 g sultinio, 2 g lauro lapų, 2 g druskos, 1 g maltų juodųjų pipirų.
Vėžys:
1. Vėžį virkite apie 20 min pasūdytame vandenyje ant mažiausios kaitros. Papildomai į puodą galite dėti mėgstamų prieskonių ar įpilti šlakelį alaus.
2. Duoną šiek tiek paskrudinkite keptuvėje ant ypač tyro alyvuogių aliejaus, pabarstykite druska bei įtrinkite česnako skiltele.
Varškės sūrio padažas:
1. Į kokteiliams plakti skirtą indą dėkite visus ingredientus ir plakite iki vientisos, šilkinės konsistencijos. Plakimui galite naudoti ir siaurą, aukštą indą bei rankinį trintuvą.
Padažas:
1. Į prikaistuvį dėkite visus ingredientus (iškyrus „Agar agar“) ir virkite ant mažiausios kaitros apie 45 min. kartas nuo karto pamaišydami. Norėdami šį padažą sutirštinti, naudokite jame virusią duoną. Rankiniu trintuvu viską gerai sutrinkite iki vientisos, tolygios masės.
2. Jei tirštinate su „Agar agar“, tuomet duoną išimkite, dėkite augalinį tirštiklį ir dar kelias minutes nuolat maišydami pavirkite.
3. Atvėsusį ir sustingusį padažą trinkite kokteilinėje arba su rankiniu trintuvu.
Troškinti kopūstai:
1. Gilioje keptuvėje arba puode pakepinkite smulkiai supjaustytus svogūnus ir česnakus (dėkite į įkaitintą aliejų ir kepkite apie 5 min. ant mažos kaitros).
2. Tuomet dėkite raugintus kopūstus, prieskonius, pilkite girą ir sultinį bei troškinkite uždengę dangčiu, kol nebeliks skysčio.
Patiekalas „Lietuviška gastro mozaika“ – universalus, sveikas, labai lietuviškas, o ir pagaminti jį tikrai nesunku. Iš dainos žodžių neišmesi: „Kaunas – Lietuvos širdis“. Todėl šis „gastromixas“ puikiai tinka Lietuvos viduriukiui tiek kasdienei mitybai, tiek ir restoranams, kavinėms bei barams. Patiekalo gamyboje nemažai skirtingų savo laikmečiu ir geografija dedamųjų. Bet visi jie vienu ar kitu metu atsirado skirtinguose Lietuvos regionuose ir laikui bėgant įsitvirtino lietuviškoje virtuvėje iki pat šių dienų. Patiekalą galima lengvai patiekti kaip užkandį arba pagrindinį patiekalą restoranuose ar kitose viešojo maitinimo įstaigose. Be to, jį lengva pasigaminti namuose kaip pilnavertį, subalansuotą sveiką patiekalą pusryčiams, pietums mokykloje, ofise ar paruošti iškylai kaip užkandį. Viską lengvai galima įsigyti prekybos centruose, o patiekalą pagaminti gali net menkiausius gaminimo gebėjimus turintis žmogus.
2 porcijoms reikės: 220 g brandintos jautienos išpjovos, 200 g jaunų smidrų, 110 g vyšninių pomidoriukų, 25 g lydyto sviesto, 1 valgomasis šaukštas ypač tyro alyvuogių aliejaus, 0,5 arbatinio šaukštelio šviežiai grūstų juodųjų pipirų, 0,5 arbatinio šaukštelio smulkios druskos, mikro žolelės arba citrininis čiobrelis papuošimui, šakelė rozmarino.
Padažui: 200 ml tamsaus alaus, 150 g rudojo cukraus, 1 vnt. citrinos, 0,5 arbatinio šaukštelio smulios druskos.
1. Brandintą jautienos išpjovą aptepame ypač tyru alyvuogių aliejumi ir paliekame pastovėti valandai kambario temperatūroje.
2. Per tą laiką gaminame padažą: tamsų alų pilame į prikaistuvį ir verdame ant mažos ugnies, maišome kas 4 minutes, dedame pusę rudojo cukraus kieki, įšspaudžiame 2 valgomus šaukštus citrinos sulčių, beriame žiubsnelį druskos, viską išmaisome ir verdame, kol alus nugaruos. Po 30 minučių sudedame likusi cukrų bei citrinų sultis su druska ir vel verdame iki lengvai tirštos konsistencijos, nepamirštame paragauti pagal skonį. Kai gauname reikiamo tirštumo padažą, paliekame jį atvėsti.
3. Įkaitintoje keptuvėje ištirpiname lydytą sviestą ir 3 minutes pakepame jaunus smidrus, pagardiname smulkinta druska ir šviežiai grūstais pipirais. Baigus kepti, išimame smidrus ir jau išjungus kepimo funkciją dedame per pusę perpjautus vyšninius pomidoriukus ir apkepame apie 1 minutę, ko pasekoje pomidoriukuose esantis cukrus karamelizuojasi ir sukuria saldžią plutelę.
4. Stipriai įkaitiname ketaus keptuvę ir dedame rozmarino šakelę, o ant jos brandintą jautieną. Kepame po 3,5 minutės iš abiejų pusių, nepamirštame pagardinti šviežiai grūstais pipirais, šonus taip pat apkepame po 3,5 minutės. Baigus kepti išimame mėsą, pagardiname druska ir suvyniojame į foliją arba dedame į atskirą uždaromą indą ir palaikome apie 5 minutes, kad sultys, esančios mėsoje, pasiskirstytų tolygiai ir pjaustant neišbėgtų, o mėsa liktų sultinga.
5. Imame lėkštę ir dedame smidrus, riekelėmis pjaustytą jautieną, dekoruojame keptais pomidoriukais, alaus padažu, mikro žolelėmis arba citrininio čiobrelio lapeliais. Skanaus!
Jautiena – Kauno herbe esantis stumbras. Smidrai – žaluma, Žalgiris, Ažuolynas. Geltoni pomidoriukai – saulė ir šviesa, mokslas. Alus – legendinė gamykla Volfas Engelman, alų gaminusi atkurtosios Lietuvos prezidentams. Žinant, jog Kaunas yra lietuviškiausias miestas Lietuvoje, sudėjus patiekalo ingridientus gauname trispalvę, mūsų visų širdyse esantį tautos simbolį.
Vienai porcijai reikės: 160 g šamo file, Viena bulvė, Vienas mažas burokėlis, 50–70 g grietinėlės (mažiau riebios), Viena petražolės šakelė, 2 česnako skiltelės, 30 ml sauso balto vyno, 20 ml balzamiko acto, 30–40 g sviesto, 20 g alyvuogių aliejaus.
Bulvių košė:
1. Viena didelė bulvė supjaustoma stambiais kubeliais ir išverdama, iš jos darome bulvių košę. Nupilame vandenį, įpilame apie 50 g grietinėlės ir įdedame 20 g kambario temperatūros sviesto, sumaišyto su viena tarkuoto česnako skiltele, pasūdome ir dedame pipirų pagal save.
2. Viską sumaišome ir paverdame apie 1 min. Viską supilame į blenderį ir sumalame iki švelnios masės.
Padažas:
1. Ant šlakelio alyvuogių aliejaus beriame kelis gramus susmulkintų petražolių ir vieną sutrintą česnako skiltelę, truputį pakepame, kol pasijaučia ingredientų kvapas.
2. Kai matome, kad pradeda kepti, pilame šlakelį balto sauso vyno, paverdame padažą apie 1–2 min ir dedame tokio pat sviesto, sumaišyto su česnaku, kur naudojome košei gaminti, apie 20 g, dedame šiek tiek druskos, išmaišome, kad gerai ištirptų sviestas.
Karamelizuoti burokeliai:
1. Naudojame vieną nedidelį virtą burokelį, supjaustome į keturias dalis, pasūdome, apšlakstome balzamiko actu ir dedame į orkaitę, kepame 180 laipsių konvekciniu rėžimu maždaug 5 min.
Šamas:
1. Šamo file kepame ant gerai įkaitintos keptuvės su alyvuogių aliejumi, beriam druskos ir pipirų, ant kiekvienos pusės kepame po maždaug 3 min.
Šamas tai žuvis, kurią galima pagauti pro Kauną tekančiame Nemune. Bulvė ir burokėlis seni lietuviški draugai, kurie atsiskleis šiame patiekale. O vyno padažas pridės šiek tiek gurmaniškumo.
Nedaug kas taip suartina žmones, kaip gaminamas maistas. Ar tai būtų omletas ryte, ar kažkas egzotiško šventinei vakarienei, tai sujungia ir kelia malonias emocijas. Norime šių emocijų viso miesto mastu. Todėl kviečiame restoranų šefus atsiversti savo slaptų receptų užrašus ir pasidalinti jais. Pasidalinti ir visiems laikams aukso raidėmis įsirašyti kulinarinėje miesto istorijoje.
Laikas Kaunui turėti savo patiekalą, kuris būtų miesto vizitinė kortelė vietinių restoranų meniu. Kad būtų kuo pavaišinti ir kuo maloniai nustebinti svečius iš kitų miestų ir šalių. Todėl rengiame konkursą tokiam patiekalui išrinkti, o koks jis bus ir kaip vadinsis – kartu su jumis, kauniečiai, nuspręs kompetentinga komisija.
„Virtuvės mitų griovėjų“ įkūrėjas ir idėjinis lyderis, kulinarinių knygų autorius.
Kaunietis, televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas.
Kaunietė, restoranų verslo atstovė, legendinių Kauno barų bei kavinių įkūrėja.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, profesorius, Lietuvos kulinarijos istorijos ekspertas.
